Viena šeima - didelė istorija

Muziejus yra tiesiogiai susijęs su Marija ir Jurgiu Šlapeliais, kurių indėlis į lietuvių kalbos išsaugojimą ir lietuviškos literatūros platinimą spaudos draudimo laikotarpiu yra unikalus ir ypatingas.

Viena šeima - didelė istorija

Šią šeimą drąsiai galima vadinti Lietuvos Inteligentais iš Didžiosios raidės. Atraskite Šlapelių šeimos istoriją, knygnešystės ir tautinio atgimimo temas, XX a. pr. Vilnių, meilę ir kovą už lietuvių kalbą ir spaudą. Per šią asmeninę ir autentišką istoriją ir jų paliktus archyvus patirkite Vilniaus istoriją iš taip arti, kaip dar niekada. Jeigu norėtume audringą ir neramią XX a. Lietuvos istoriją papasakoti per konkrečios šeimos likimą, tam nepaprastai tiktų visą savo gyvenimą Vilniuje nugyvenę Tautinio atgimimo veikėjai Marija (1880–1977) ir Jurgis (1876–1941) Šlapeliai.

Marija Piaseckaitė-Šlapelienė

Pirmoji lietuviško knygyno, veikusio nuo 1906 m. iki 1949 m. Vilniuje savininkė ir aktyvi lietuvių kalbos puoselėtoja. Marija buvo ir Miko Petrausko sukurtos pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pagrindinio vaidmens atlikėja. Jos knygynas tapo lietuvybės bastionu per penkias skirtingas okupacijas, o pati Marija aktyviai rėmė tautinį identitetą ir kultūrą.

Jurgis Šlapelis

Gydytojas, kalbininkas, vertėjas, žodynų sudarytojas, pedagogas, tautinio atgimimo, kultūros ir politinis veikėjas. Jurgis aktyviai prisidėjo prie lietuvių kalbos plėtros, leido knygas bei dėstė Vilniaus universitete. Jo veikla padėjo įtvirtinti lietuvišką švietimą ir puoselėjo tautinę tapatybę.

Šeimos tradicijas ir meilę lietuvių kalbai puoselėjo ir jų vaikai. Šlapelių šeima yra palikusi reikšmingą kultūrinį ir istorijos paveldą, kuris saugomas ir puoselėjamas muziejuje, kuris xxx metais padovanotas Vilniaus miestui.

Šlapelių vaikų palikimas

Čia, kur Čiurlionis skambino pianinu, o Basanavičius svarstė apie laisvę, lietuvių kalba ir kultūra skleidėsi prieš visas okupacijas

Vilniaus inteligentija. Lietuvybės židinys

Vienas pirmųjų lietuviškų knygynų Vilniuje. Knygynas, atlaikęs 5 okupacijas

Tarpukario kultūrinis gyvenimas

Nuo sovietinės "komunalkės" iki muziejaus

Istorinė Vilniaus Moteris

„Supratusi, kad esame tik sulenkinti lietuviai – apsisprendžiau esanti lietuvė ir ėmiau uoliai mokytis lietuvių kalbos“

Filologas iš Kupiškio

"Šlapelis „vilniečių tarpe buvo laikomas žymiausiuoju lietuvių kalbos žinovu ir vienu geriausiųjų J. Jablonskio mokinių“.-Mykolas Biržiška

Mes visi buvome tokie laimingi..

„Mudu su vyru buvome laimingi ir džiaugėmės nepaprastai geručiais vaikais. Vaikai buvo prisirišę ir mylėjo, gerbė mus (…)“, – apie savo šeimą atsiminimuose rašė Marija Šlapelienė.

Šlapelių vaikai ir jų palikimai

Laimutė

1906-1988

Gražutė

1909-2009

Skaistutis

1919-1961

Ištikimi lietuviškam žodžiui

„Supratusi, kad esame tik sulenkinti lietuviai – apsisprendžiau esanti lietuvė ir ėmiau uoliai mokytis lietuvių kalbos“

Nuspėti ateitį, ją kuriant

„Buvo viena okupacija, kita, ir praėjo... Praeis ir šita...“ - Marija Šlapelienė

Nuspėti ateitį, ją kuriant

Šlapelių namo-muziejaus istorija įdomi:

Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (1880 06 05 – 1977 04 04) Nuo 1926 m. iki mirties gyveno Pilies g. 40., sovietinės valdžios nacionalizuotus savo namus 1970 m. surašytu testamentu paliko Amerikoje gyvenusiai dukrai Gražutei, su sąlyga, kad visa, ką ji daugelį metų rinko ir kaupė – išliktų jos namuose, kur būtų įkurtas muziejus.

Toks testamentas tarybiniais laikais buvo tiesiog nesusipratimas, visiška beprasmybė, juolab kad Šlapelių butas buvo paverstas „komunalke“ su bendra virtuve, kurioje gyveno kelios šeimos. O Šlapelienei, matyt, nė minties nekilo jo nerašyti. Ji sakydavo: „Buvo viena okupacija, kita, ir praėjo... Praeis ir šita...“

nuo 1926 m.

Ko gero, nepavyktų apžvelgti prieš šimtmetį Vilniuje vykusio kultūrinio gyvenimo nepavarčius Marijos Šlapelienės lietuvių knygyne pardavinėtų leidinių, nesusipažinus su Jurgiu Šlapeliu ir jo parengtais žodynais, neišgirdus pirmosios lietuviškos operos ir neapsilankius Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose. Bet tuo istorija nepasibaigia.

Šlapelių namo-muziejaus istorija įdomi:

1926 m. į keturiasdešimtuoju numeriu pažymėtą Pilies gatvės namą atsikrausto Marija ir Jurgis Šlapeliai.

Iki mirties čia gvyvenusi Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (1880 – 1977) , sovietinės valdžios nacionalizuotus savo namus 1970 m. surašytu testamentu paliko Amerikoje gyvenusiai dukrai Gražutei, su sąlyga, kad visa, ką ji daugelį metų rinko ir kaupė – išliktų jos namuose, kur būtų įkurtas muziejus.

Toks testamentas tarybiniais laikais buvo tiesiog nesusipratimas, visiška beprasmybė, juolab kad Šlapelių butas buvo paverstas „komunalke“ su bendra virtuve, kurioje gyveno kelios šeimos. O Šlapelienei, matyt, nė minties nekilo jo nerašyti. Ji sakydavo: „Buvo viena okupacija, kita, ir praėjo... Praeis ir šita...“

"Nedideli tie nameliai – gyvenamo ploto buvo apie 220 mtr. Mes su a. a. Jūsų Tėveliu nusipirkom iš santaupų, negėrėm degtinės, nerūkėm tabako, nesipuošėm, abu dirbom, puotų nekėlėm ir susitaupę nusipirkom“. - Marija Šlapelienė

„Buvo viena okupacija, kita, ir praėjo... Praeis ir šita...“ - Marija Šlapelienė

Nuspėti ateitį, ją kuriant

nuo 1926 m.

„Būti Vilniuje ir nematyti Šlapelienės, tai tas pats kas būti Romoje ir nematyti popiežiaus…“

„Mūsų nameliai turi tapti muziejumi...“

Istorinė Vilniaus Moteris

„Supratusi, kad esame tik sulenkinti lietuviai – apsisprendžiau esanti lietuvė ir ėmiau uoliai mokytis lietuvių kalbos“

Pirmoji "Birutė"

„Supratusi, kad esame tik sulenkinti lietuviai – apsisprendžiau esanti lietuvė ir ėmiau uoliai mokytis lietuvių kalbos“

Kalbininkas iš Kupiškio

"Šlapelis „vilniečių tarpe buvo laikomas žymiausiuoju lietuvių kalbos žinovu ir vienu geriausiųjų J. Jablonskio mokinių“.-Mykolas Biržiška

Mes visi buvome tokie laimingi..

„Mudu su vyru buvome laimingi ir džiaugėmės nepaprastai geručiais vaikais. Vaikai buvo prisirišę ir mylėjo, gerbė mus (…)“, – apie savo šeimą atsiminimuose rašė Marija Šlapelienė.

Čia mes kūrėme Lietuvos Nepriklausomybę

• Nemokamas įėjimas - užsiregistruokite

• Dirbame: Nuo antradienio iki šeštadienio 10:00-17:00

• Adresas: Pilies g. 40, Vilnius

Šlapelių vaikai ir jų palikimai

Laimutė

1906-1988

Gražutė

1909-2009

Skaistutis

1919-1961

Tarpukario Vilniaus krašto gyvenimo archyvai

O mylimas, Vilniau!

Pokario pokyčiai

Trys paukštukai ant šakos

"Trys paukštukai, sutūpę ant šakutės, perduoda „ciotkai” linkėjimus… "

Sovietinė "komunalkė"

"Vieną rytą atsikėlusi net nusigandau išvydusi gatvės pavadinimą: Gorkio, o namų nr. 42 – maniau – perkėlė mano namelius kažkur, tačiau, pasirodė, tik gatvė kitaip liko pavadinta ir nr. pakeistas. Liūdna, kodėl gatvė Gorkio, o ne kurio nors mūsų veikėjo? Lietuvoje galėjo būti gatvė ar Būgos, ar Jablonskio, ar Tumo, ar kito kokio žinomo Lietuvos veikėjo…“ - Marija Šlapelienė

1996 m.

Namai, tapę muziejumi

Testamento įvykdymas. Šlapelių namas - memorialinis muziejus