Renginiai, skatinantys kultūrinio paveldo pažinimą

Sužinok apie ateinančius renginius - užsiprenumeruok naujienlaiškį

Kultūrinio paveldo pažinimas

Ekskursijos - užsiregistruokite
Kiekvieną penktadienį | 10:00-17:00
Ekskursijos lietuvių ir anglų kalbomis

Renginiai, skatinantys kultūrinio paveldo pažinimą

AUTENTIŠKA PATIRTIS IR EDUKACIJA. PATIRK ISTORIJĄ GYVAI

Edukaciniai užsiėmimai

Parodos galerijoje. Rinkinių ekspozicijos

Teatralizuoti arbatvakariai

Privačios ir grupinės ekskursijos

Teminis Šlapelių festivalis

Tarpukario muzikos kameriniai koncertai

Knygų skaitymai / pristatymai/Skaitymai knygyne / Susitikimai su žymiais žmonėm...

Rezervuok privačią ekskursiją

Rezervuok datą

Kas vyksta galerijoje?

Miesto šventės pagal Šlapelius. Atmintis. Minėjimai.

Registruokis edukacijai

Renginiai, minintys svarbias datas

Kviečiame visus, branginančius Vilniaus istoriją, paminėti svarbias metines, sukaktis ir svarbias Lietuvai ir Vilniui datas Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40)

SVARBIOS DATOS, MINĖJIMAI, SUKAKTYS. ŠVĘSKIME KARTU!

Kūrybiški ir teminiai renginiai, parodos, ekspozicijos, ekskursijos ir edukacinės veiklos

Vilniaus Grindinio festivalis

Write a short description of this category

Unikalūs teatralizuoti arbatvakariai

Privačios ir grupinės ekskursijos

Write a short description of this category

Rezervuok ekskursiją

09.22

Write a short description of this category

Paveldo puoselėjimas ir Edukacija

Rezervuok datą

Renginiai, minintys svarbias datas

Kviečiame visus, branginančius Vilniaus istoriją, paminėti svarbias metines, sukaktis ir svarbias Lietuvai ir Vilniui datas Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40)

SVARBIOS DATOS, MINĖJIMAI, SUKAKTYS. ŠVĘSKIME KARTU!

Paminėkime svarbias Lietuvai datas, metines, sukaktis kartu

Minėjimai

Švęskime kartu

15

24 tūkst. eksponatų

Autentiškas namas

Įsigykite bilietus į arbatvakarį

Kviečiame visus, branginančius Vilniaus istoriją, paminėti svarbias metines, sukaktis ir svarbias Lietuvai ir Vilniui datas Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40)

Miesto šventės pagal Šlapelius 2026

150-osios Jurgio Šlapelio gimimo metinės

Šlapelių muziejui 20 metų

120-osios Marijos Šlapelienės lietuvių knygyno metinės

Vilniaus Gimtadienis

Knygnešio diena

120-osios pirmosios lietuviškos operos „Birutė“, metinės

Nepraleisk naujienų - užsiprenumeruok naujienlaiškį

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

Dalyvauk renginyje

01.25

02.16

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

03.11

03.16

Kviečiame visus, branginančius Vilniaus istoriją, paminėti svarbias metines, sukaktis ir svarbias Lietuvai ir Vilniui datas Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40)

04.18

07.15

08.08

Dalyvauk renginyje

Artimiausi renginiai

Konferencija

JURGIS ŠLAPELIS: GYVENIMAS GIMTAJAI KALBAI, TAUTAI IR VILNIUI

Mokslinė konferencija, skirta 150-osioms Jurgio Šlapelio gimimo metinėms. Konferencija vyks Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5, Vilnius).

Unikalūs teatralizuoti arbatvakariai

Privačios ir grupinės ekskusrsijos

Write a short description of this category

Rezervuok ekskursiją

10.15–16 d.

09.22

Rezervuok datą

09.22

Write a short description of this category

Artimiausi renginiai

Kultūrinio paveldo pažinimas

Ekskursijos - užsiregistruokite
Kiekvieną penktadienį | 10:00-17:00
Ekskursijos lietuvių ir anglų kalbomis

Renginiai, skatinantys kultūrinį pažinimą. Autentiška patirtis ir edukacija

Šlapelių šeimos istorija ir indėlis

Kviečiame visus, branginančius Vilniaus istoriją, paminėti svarbias metines, sukaktis ir svarbias Lietuvai ir Vilniui datas Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40)

Kultūrinio paveldo pažinimas

Ekskursijos - užsiregistruokite
Kiekvieną penktadienį | 10:00-17:00
Ekskursijos lietuvių ir anglų kalbomis

Vilniaus Grindinio festivalis

Ekskursijos - užsiregistruokite
Kiekvieną penktadienį | 10:00-17:00
Ekskursijos lietuvių ir anglų kalbomis

Šlapelių festivalis

Kultūros paveldas, kurį galima išgirsti

Vilniaus senamiestyje esantis Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus tampa išskirtine ir istoriniu aspektu itin reikšminga „kultūrininkų Meka“, nes jau pačiame pavadinime-akronime SALVE yra užkoduotas festivalio devizas: Su[si]kurk Artistiškai Laisvą Vilniaus Erdvę!

Vilniaus Grindinio festivalis – tai kultūros paveldo festivalis, atveriantis XX a. pradžios Vilnių per jo gatves, istorijas ir žmones. Miestą, kuriame grindinys buvo pradėtas kloti dar XV amžiuje, o kiekvienas akmuo sugėrė šimtmečių kasdienybę, konfliktus, humorą ir teatrą.

Festivalis kviečia patirti Vilnių ne kaip dekoraciją, o kaip gyvą pasakojimą. Spektakliai, koncertai, skaitymai, parodos ir ekskursijos gimsta iš senamiesčio atminties ir yra skirti ne scenai, o praeiviui – tam, kuris kasdien eina Pilies gatve, bet dar nėra sustojęs jos išgirsti.

Festivalį įkvepia Šubravcų draugijos dvasia – XIX–XX a. sandūros Vilniaus liberalūs inteligentai, leidę satyrinį savaitraštį „Grindinio žinios“ ir kovoję su tamsumu, prietarais bei sustabarėjimu.

Tai kasmetinė kūrybinių iniciatyvų platforma, jungianti profesionalius nepriklausomus menininkus (kuriančius teatro, muzikos, šokio, vizualaus meno srityse).

Pagrindinis festivalio siekis – meninės raiškos formomis atskleisti istorinį Vilniaus naratyvą, kaip „vieno Vilniaus namo istoriją“.

Retro Vilnius

Gatvė kaip scena

Nuo Kazės "grindinio nuogirdų" iki kamerinių koncertų, spektaklių, paskaitų

2026 PROGRAMA

Filmavimas autentiškoje erdvėje

aaa

Retro Vilnius

Gatvė kaip scena

Nuo Kazės "grindinio nuogirdų" iki kamerinių koncertų, spektaklių, paskaitų

Susisiekite

2026 PROGRAMA

Arbatvakariai

Ekskursijos - užsiregistruokite
Kiekvieną penktadienį | 10:00-17:00
Ekskursijos lietuvių ir anglų kalbomis

Slapti tarpukario arbatvakariai – gyva teatro ir istorijos patirtis

Teatralizuoti arbatvakariai

Muziejuje atgiję arbatvakariai – tai tokie XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kur buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, vyko susipažinimai ir suartėjimai. Anuomet šie lietuviški vakarai buvo gausiai lankomi, ir dabar sulaukė didžiausio pasisekimo.

Tai ne spektaklis – tai patyrimas, kuriame lankytojai tampa veiksmo dalimi. Arbatvakario metu nukeliausite į XX a. pradžios Vilnių, kai Šlapelių namuose rinkdavosi inteligentai, dainuodavo, šokdavo, diskutuodavo, pajusite tautinio atgimimo laikotarpio atmosferą bei tampsite istorijos dalyviu, gausite arbatos, būsite įtraukti į veiksmą.

Arbatvakariai – tai tokie XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kur buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, vyko susipažinimai ir suartėjimai. Visi šie lietuviški vakarai buvo gausiai lankomi, turėjo didžiausią pasisekimą. Anų laikų Vilniaus gyventojai, be tautos ir padėties visuomenėje skirtumo, ir lietuviai, ir ne lietuviai – visi gausiai susirinkdavo. Po šių vakarų atsirasdavo nemažai jaunimo iš sulenkėjusių lietuvių šeimų, norinčių išmokti lietuvių kalbos.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namų-muziejaus darbuotojai stengiasi išlaikyti arbatvakarių tradiciją ir rengia vis naujus lietuviškus susibūrimus-spektaklius. Žiūrovų gausa rodo, jog poreikis sueiti draugėn ir intelektualiai vakaroti aktualu iki šiol.

Muziejaus II a. vykstantys arbatvakariai ypatingi dar ir savo erdve. Vos 30 žmonių talpinanti Marijos ir Jurgio Šlapelių svetainė žiūrovus paverčia veiksmo dalyviais. Sumanūs scenografo, aktoriaus ir režisieriaus Kristijono Sipario sprendimai, detalės bei efektai užburia ir įtraukia į vaizduojamojo laikotarpio tikrovę.

Vienas iš išskirtinių muziejaus bruožų – atgaivinti arbatvakariai, slapti ar pusiau slapti XX a. pradžios susibūrimai. Jų metu buvo dainuojamos lietuvių dainos, šokami tradiciniai šokiai ir mezgami bendraminčių ryšiai. Muziejus šiandien atkuria šią tradiciją, suteikdamas lankytojams galimybę patirti gyvą praeities kultūrinį gyvenimą.

Gyvoji istorinė dokumentika.

Teatralizuotai pateikiami įvykiai bei istoriniai faktai apie tarpukario ir pokario Vilnių bei vilniečius, prisimenamos iškilios asmenybės. Sceninis, gyvas istorinės medžiagos perteikimas, pasitelkiant muziejaus archyvus ir kūrybinius partnerius.

XX a. pr.

Vilnius

24 tūkst. eksponatų

Autentiškas namas

Įsigykite bilietus į arbatvakarį

Arbatvakariai

„Ateikite ir pajusite paslaptingą ir magišką senojo Vilniaus dvasią visi, kurie jaučia priedermę sau ir savajai sostinei, kurie nori įamžinti lietuviškąją miesto savastį, kurie supranta ir nuoširdžiai myli Vilnių. Juk seniai žinoma, kad vilniečiai menininkai, kad ir kur gyventų, išsiskiria savitu dvasingumu. Kodėl Vilnių lenkai vadina romantizmo lopšiu? Kodėl žydai litvakai tokie talentingi? Ar dažnai apie tai susimąstome, ar stengiamės atpažinti savo šaknis, pasitikėdami savimi ir nebijodami būti nemadingi?“, – rašytoja Gražina Mareckaitė.

Arbatvakariai – tai XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kuriuose buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, vyko susipažinimai ir suartėjimai. Visi šie lietuviški vakarai buvo gausiai lankomi. Anų laikų Vilniaus gyventojai, be tautos ir padėties visuomenėje skirtumo, ir lietuviai, ir ne lietuviai – visi gausiai susirinkdavo. Po šių vakarų atsirasdavo nemažai jaunimo iš sulenkėjusių lietuvių šeimų, norinčių išmokti lietuvių kalbos.

atgaivinti XX a. pradžioje labai populiarūs lietuviškieji arbatvakariai. Arbatvakarių lankytojai kartu su atlikėjais nukeliauja į laikus, kai Marija ir Jurgis kartu su šviesiausiais to meto Lietuvos žmonėmis darbavosi dėl lietuvybės, bendravo, šoko, dainavo, tarėsi, „ką daryti“, o tai galiausiai Lietuvą atvedė į Vasario 16-ąją.

jie būdavo pusiau slapti ir į juos rinkdavosi žmonės, kurie norėjo pabendrauti, pabūti kartu, sušilti.

Arbatvakariuose būdavo dainuojamos lietuviškos dainos, pasakojami visokie nutikimai, vaidinami spektakliai. Viena iš vietų, kur vykdavo tokie arbatvakariai, – buvo Marijos ir Jurgio Šlapelių namai.

Ir dabar muziejuje rengiamose arbatvakariuose žiūrovai ne tik gauna arbatos, vaišių, bet yra įtraukiami į veiksmą, patys tampa arbatvakario dalimi.

Lietuvius telkė ir Šv. Rapolo bažnyčioje kunigavęs Juozapas Ambraziejus. Jis subūrė pirmąjį Vilniaus lietuvių mišrų chorą, kuriam pats dirigavo, dainavo, kūrė tekstus, esant norui ir reikalui grojo smuiku ir šoko. Būtent jo iniciatyva 1900 metais Römerio namuose Bokšto gatvėje buvo surengtas pirmasis didesnis Vilniaus lietuvių susibūrimas, vadinamas arbatvakariu. Kaip ir dera, su bilietais. Jo metu buvo paraginta organizuoti lietuvių kalbos pamokas, kurias vesti sutiko iš Kunigų seminarijos išėjęs Jurgis Šaulys. 1901 metų vasario 11 dieną kunigas J. Ambraziejus grafo Ignaco Korvin-Milevskio namuose Trakų gatvėje surengė antrąjį arbatvakarį. Policija vakarą rengti leido, mat buvo pranešta, kad tai paprastas šeimyninis pavakarojimas. Šiame vakare buvo nutarta atkovoti lietuvių pamaldoms ir veiklai Šv. Mikalojaus bažnyčią.

Prasidėjo labai aktyvi sėkminga veikla. Į Vilnių per Jonines ir kitas šventes suplaukdavo daugybė lietuvių. Antano Vileišio namuose Jurgio (dabar Gedimino) prospekte Nr. 25 buvo rengiami lietuviški spektakliai, vadinti šeimyniniais pasisėdėjimais, dėl kurių vėliau ne kartą jų organizatoriams tekdavo aiškintis policijoje. Tačiau tai neatbaidė, lietuviams reikėjo tų vakarų su pačių pasisiūdintais tautiniais rūbais, dainų, šokių. Jaunus žmones traukė veikla. o ne kalbos. Trečiasis arbatvakaris buvo suorganizuotas jau atgavus spaudą, oficialiai, Vilniaus valdžiai leidus, netgi su viešai išklijuotais skelbimais. Jis vyko 1904 metų rudenį, Povilo Matulaičio ir kitų iniciatyva, išnuomotoje salėje dideliuose namuose už Aušros vartų, vadinamame „Žydų pasaže". Ten dainavo didelis lietuvių choras.

Įvairiai vadintų pasėdų buvo gerokai daugiau. Arbatvakariai skyrėsi iš kitų konkretesne, iš anksto apgalvota ir parengta programa. Jie priminė susirinkimus, be protokolų, bet su reziumė: ką darysim. 1905 metais į lietuvių visuomeninį gyvenimą aktyviai įsitraukė iš Sankt Peterburgo sugrįžęs Mikas Petrauskas, pastatęs čia operetes „Kaminkrėtys ir malūnininkas", „Adomas ir Ieva" ir pirmąją lietuvių nacionalinę operą „Birutė" (visų jų libretų autorius Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis), kurioje būtent Marija Piaseckaitė-Šlapelienė atliko pagrindinį vaidmenį. Apie tą laikotarpį ji vėliau rašys: „Vakarėlių ir choro dalyviai buvo inteligentai ir darbininkai, lietuviai, mokantys ir nemokantys lietuviškai. Po tų vakarėlių atsirado nemažai jaunimo iš sulenkėjusių lietuvių šeimų, norinčių lietuvių kalbos išmokti."

Reikėjo juk ne tų arbatvakarių, o bendravimo, veiklos ir bendrų veiksmų. Kaip ir šiandien. Juk tai ir atvedė į Vasario 16-ąją, į Valstybės elitą, kūrusį Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.

https://literaturairmenas.lt/publicistika/vida-girininkiene-lietuviski-arbatvakariai-arba-kitu-keliu-i-vasario-16-aja

Apie tą laikotarpį ji vėliau rašys: „Vakarėlių ir choro dalyviai buvo inteligentai ir darbininkai, lietuviai, mokantys ir nemokantys lietuviškai. Po tų vakarėlių atsirado nemažai jaunimo iš sulenkėjusių lietuvių šeimų, norinčių lietuvių kalbos išmokti."

„Ir ko jūs čia susirinkot, ir kuo tie lietuviai geresni už lenkus, ir va jūsų, Marija, knygyne krata ir policija, ir ko čia apskritai reikia?" - Kazė..

"Šiandien labai pasigendame paprasčiausio išdidumo, kad esame LIETUVIAI", - Kristijonas Siparis

Teatralizuoti arbatvakariai

150-osios Jurgio Šlapelio gimimo metinės

Įvykiai bei istoriniai faktai apie tarpukario ir pokario Vilnių bei vilniečius

Gražinos Mareckaitės knygos „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ motyvais

Pagal Marijos Šlapelienės atsiminimus

Knygnešio diena

120-osios pirmosios lietuviškos operos „Birutė“, metinės

Nepraleisk naujienų - užsiprenumeruok naujienlaiškį

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

Rezervuok vietą

Lig Tave sulauksim

02.16

Pikantiškos istorijos, teatriniai monologai, operų arijos, keisti nutikimai, vaišės ir linksmybės

Dingusio Vilniaus lakštingalos

03.16

XX amžiaus pradžios Vilnius ir vilniečiai, to meto dainos ir muzika. Kaip ir dera, su arbata ir vaišėmis. Čia ir atlikėjas, ir žiūrovas tampa dalyviu, laukiančiu netikėtumo, bendravimo džiaugsmo, nedidelio stebuklo. Teatralizuoti istorinius įvykius..., paremtus vis kita medžiaga lietuviškus arbatvakarius. J. su muzikiniais intarpais (operetės, smuikas, pianinas, gramofonas..... Vakarui praskaidrinti, kaip arbatvakariui ir priklauso, kiekvienas žiūrovas gavo paskanauti po stikliuką krupniko, puodelį arbatos bei porą anais laikais populiarių skanėstų. žiūrovai skirstosi ne iš karto, kadangi tai namai, o ne teatras, jie pasilieka, pasikalba, padiskutuoja.

04.18

Senojo Vilniaus ikonos

08.08 Gyvo Žalio