Ekskursijos
Ekskursijos - užsiregistruokite
Kiekvieną penktadienį | 10:00-17:00
Ekskursijos lietuvių ir anglų kalbomis
Dėl ekskursijų grupėms prašome susitarti, paskambinus tel.: +370 (5) 261 07 71, arba el. paštu: slapeliumuziejus@gmail.com. Lankytojus muziejus priima šiuo laiku: III-VI – 11:00-17:00 ir VII – 11:00-16:00.
Autentiškas namas Vilniaus Pilies gatvėjė
Atmosfera, leidžianti pajusti senąjį Vilnių
Ką galite patirti?
Ekskursija po muziejų – nauja pažintis su senuoju Vilniumi. Iš gotikinių XV-XVII a. rūsių pakilę į atvirą galeriją ir aplankę pirmojo lietuviško knygyno ekspoziciją, būsite pakviesti į Šlapelių namų kambarius susipažinti su unikalia šios šeimos gyvenimo ir veiklos istorija XX a. pradžioje.
Ekskursijos pritaikytos tiek istorijos mėgėjams, tiek pirmą kartą muziejų atrandantiems lankytojams. Gali būti adaptuotos ir vaikams, ir tarptautinei auditorijai, taip pat akliesiems ar silpnaregiams.
XV a. - XIX a.
XIX a. - XX a.
Unikali lietuvybės istorija
Autentiškas namas
Ką galite patirti?
Pilies g. 40 – 600 metų Vilniaus istorijos namas. Čia Vilniaus istorija atsiskleidžia per žmones, jų santykius, jų kovas, jų namus.
600 metų istorijos pastatas: gotika, barokas ir Vilniaus senamiesčio paveldas
Muziejus įsikūręs viename seniausių Vilniaus pastatų Pilies g. 40 – pastate, menančiame miesto kūrimosi laikus. Jis išsaugojo gotikinius rūsius, baroko ir klasicizmo elementus.
Nusileiskite į XVI a. gotikinius rūsius, kuriuose atsiveria viduramžių Vilniaus istorija
Patirk tarpukario Vilniaus atmosferą,
Autentiški Šlapelių namai ir XX a. pradžios gyvenimas iš arti. Šlapelių memorialiniai kambariai
Įženkite į tikrus Šlapelių namus – atkurtą tarpukario butą su originaliais baldais, daiktais, laiškais ir Marijos ranka rašytais užrašais. Čia istorija ne rodo – čia ji gyvena.
Patirkite tarpukario Vilniaus kultūrinį gyvenimą, kaip jį matė Šlapeliai ir jų draugai: Basanavičius, Jablonskis, Vaižgantas, Čiurlionis, Vydūnas ir daugelis kitų
Virš 25.000 eksponatų. Pamatykite vieną turtingiausių istorinių kolekcijų Vilniuje.
Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas (1906–1949)
Patyriminė ekskursija akliesiems ir silpnaregiams.
XIX a. II p. - XX a.
1906–1949
XV a. - XIX a.
Virtualus muziejus
Apžiūrėkite vieno pirmųjų lietuviškų knygynų ekspoziciją, kurioje atkurtas Šlapelių knygyno pasaulis – leidiniai, spauda, buities prekės
Sudalyvaukite teatralizuotuose arbatvakariuose, teminėse ekskursijose, edukacijose ir parodose, kuriose istorija tampa gyva ir asmeniška.
Teminės ekskursijos: nuo rūsio iki palėpės
Ekskursijos
Ekskursija po muziejų – nauja pažintis su senuoju Vilniumi. Iš gotikinių XV-XVII a. rūsių pakilę į atvirą galeriją ir aplankę pirmojo lietuviško knygyno ekspoziciją, būsite pakviesti į Šlapelių namų kambarius susipažinti su šios šeimos gyvenimo ir veiklos istorija.
Ekskursijos pritaikytos tiek istorijos mėgėjams, tiek pirmą kartą muziejų atrandantiems lankytojams.
Teminės ekskursijos apie Vilniaus kultūrinį gyvenimą, tautinį atgimimą, Šlapelių likimą
Ekskursijų temos:
Tautinis atgimimas ir spaudos draudimas;
Šlapelių šeimos gyvenimas ir likimai;
Vilniaus bohema ir intelektualai: nuo J. Basanavičiaus iki M. K. Čiurlionio;
Autentiško tarpukario buto paslaptys;
Pilies g. 40 – 600 metų Vilniaus istorijos namas.
Ekskursijos gali būti adaptuotos ir vaikams, ir tarptautinei auditorijai.
Autentiški Šlapelių namai ir XX a. pradžios gyvenimas iš arti
Parengtos ekspozicijos apie Marijos ir Jurgio Šlapelių buitį ir veiklą atspindi Vilniaus krašto gyvenimą nuo XIX a. II p. iki 1940-ųjų metų.
Įženkite į tikrus Šlapelių namus – atkurtą tarpukario butą su originaliais baldais, daiktais, laiškais ir Marijos „Fluxus“ užrašais. Čia istorija ne rodo – čia ji gyvena.
Patirtys:
Autentiškas tarpukario Vilniaus butas
Asmeniniai šeimos daiktai, laiškai, dienoraščiai
Gyva, intymi XX a. pradžios atmosfera
CTA: Apsilankykite Šlapelių namuose
600 metų istorijos pastatas: gotika, barokas ir Vilniaus senamiesčio paveldas
Muziejus įsikūręs viename seniausių Vilniaus pastatų Pilies g. 40 – pastate, menančiame miesto kūrimosi laikus. Jis išsaugojo gotikinius rūsius, baroko ir klasicizmo elementus.
Patirtys:
XV–XIX a. architektūros sluoksniai
Gotikiniai rūsiai (XVI–XVII a.)
Autentiški interjero elementai: krosnys, parketas, laiptai, kiemas
CTA: Atraskite 600 metų Vilniaus istoriją
patyriminė ekskursija akliesiems ir silpnaregiams.
150+
15
24 tūkst. eksponatų
Autentiškas namas
Apsilankykite autentiškame XV a. siekiantį namą Vilniaus Pilies gatvėje
Ką galite pamatyti:
gotikinius rūsius (XVI–XVII a.);
barokinius ir klasicistinius elementus;
išlikusius autentiškus elementus: laiptus, krosnis, lubas, parketą, duris, langus;
kiemą ir fasadą, menančius Vilniaus kūrimosi laikus.
Pilies g. 40 - pastatas, menantis Vilniaus kūrimosi laikus
Leiskitės į kelionę po 600 metų Vilniaus istoriją
Namas, kuriame įsikūręs Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus yra reikšmingas Vilniaus kultūros paveldas, Pilies g. 40 – vienas seniausių pastatų Vilniuje, esantis UNESCO saugomame istoriniame centre.
Autentiški architektūriniai elementai – kiemas, fasadas, lubos, laiptai, langai, medinis parketas, koklių ir metalinės krosnys – sukuria unikalią, išlaikytą to laikmečio atmosferą, leidžiančią lankytojams pasinerti į Vilniaus praeitį.
gotikiniai rūsiai,
metalinių laiptų galerija,
klasicistiniai vartai,
Pilies g. 40 - pastatas, menantis Vilniaus kūrimosi laikus
Pilies g. 40 namas – pats savaime muziejaus eksponatas.
Ką galite pamatyti:
gotikinius rūsius (XVI–XVII a.);
barokinius ir klasicistinius elementus;
autentiškas krosnis, lubas, parketą, duris, langus;
kiemą ir fasadą, menančius Vilniaus kūrimosi laikus.
Čia patiriama:
XV–XIX a. architektūra
Išlikę autentiški elementai: laiptai, krosnys, parketas, kiemas
Atmosfera, leidžianti pajusti senąjį Vilnių
Namas, turintis seną savo gyvenimo istoriją
40-uoju numeriu pažymėtas pastatas, stovintis UNESCO saugomame Vilniaus istoriniame centre, Pilies ir Didžiosios gatvės sankirtoje, siekia beveik 600 metų ir yra architektūros paveldas.
Jo gotikiniai rūsiai (XVI–XVII a.), barokiniai elementai (XIX a. pr.) ir klasicistiniai bruožai (XIX a. pab.) atspindi šimtmečius kauptą istorinę vertę.
Apsilankę muziejaus požemiuose pamatysime, kaip tais laikais atrodė namų rūsiai, kuri dažniausiai buvo reikalingi laikyti maisto produktams. Ir suprasime, kuo skiriasi senoviškos plytos nuo
naujų, autentiškas mūras nuo jau pakitusio dėl įvairių remonto darbų.
Apsilankykite autentiškame XX a. pr. Vilniaus inteligentijos bute
Įženk į XX a. pradžios Vilnių, lietuvių tautinio atgimino metus, kur viename name virė kultūrinis pasipriešinimas. Autentiška kelionė į lietuvių kalbos, spaudos ir kultūros širdį – per Šlapelių šeimos namus, istorijas ir išsaugotą paveldą.
Apsilankykite autentiškame XX a. pr. Vilniaus inteligentijos bute
Čia atkurtas tikrasis Šlapelių šeimos butas su autentiškais baldais, sienomis, grindimis, šeimos daiktais ir asmeniniais užrašais.
Ką galima patirti:
pasivaikščioti po kambarius, kuriuose Šlapeliai gyveno, dirbo ir priėmė svečius;
pajausti XX a. pradžios Vilniaus atmosferą;
tyrinėti autentiškus baldus, knygas, drabužius, suvenyrus ir daiktus, pačios Marijos Šlapelienės ranka rašytus užrašus.
Apsilankykite autentiškame XX a. pr. Vilniaus inteligentijos bute
Apsilankykite vieno iš pirmųjų Vilniaus lietuviškų knygynų ekspozicijoje
Apsilankykite vieno iš pirmųjų Vilniaus lietuviškų knygynų ekspozicijoje
Patirkite muziejų kaip namus, o ne ekspoziciją.
Čia atkurtas tikrasis Šlapelių šeimos butas su autentiškais baldais, sienomis, grindimis, šeimos daiktais ir asmeniniais užrašais.
Ką galima patirti:
pasivaikščioti po kambarius, kuriuose Šlapeliai gyveno, dirbo ir priėmė svečius;
pajausti XX a. pradžios Vilniaus atmosferą;
tyrinėti autentiškus baldus, knygas, drabužius, suvenyrus ir daiktus, pažymėtus pačios Marijos Šlapelienės ranka („Fluxus“ užrašai).
Lankytojui siūloma:
patirti tarpukario Vilniaus atmosferą,
išgirsti istorijas apie garsiausius Lietuvos kūrėjus,
užmegzti emocinį ryšį su kultūros ir kalbos istorija,
pasinerti į autentišką aplinką, kuri beveik nepasikeitė nuo to laiko.
Tai nėra tik muziejus.
Tai – vietovė, kur Vilniaus istorija iš tiesų tampa asmeniška.
Gyva Šlapelių kasdienybė – nuo baldų iki laiškų
Muziejuje atkurtas autentiškas butas su:
originaliais Šlapelių baldais,
knygomis ir dokumentais,
šeimos daiktais,
fotografijomis,
meno kūriniais,
Marijos Šlapelienės ranka rašytais Fluxus užrašais apie kiekvieno daikto istoriją.
Tai nėra ekspozicija – tai namai, kuriuose jautėsi laisvės troškimas.
Lankytojai gali išvysti ne tik šių žmonių gyvenimą, bet ir jį pajusti: kaip jie sėdėjo, ką skaitė, kuo gyveno, kaip kovojo.
Šlapelių namai paveldėjo ne tik istorines asmenybes — jie paveldėjo idėją, kad kultūra ir kalba gali išsaugoti tautą net tada, kai politinė laisvė yra prarasta.
Muziejuje lankytojas:
ne tik sužino istoriją,
bet ją išgyvena,
ne tik pamato eksponatus,
bet pajunta autentišką žmonių likimų dramą,
atranda gyvą pasakojimą apie Vilnių, sukurtą mažoje, bet labai stiprioje kultūrinėje erdvėje.
Tai – Vilniaus istorija per vienos šeimos istoriją.
Tai – tarpukario kultūros pulsas, gyvas iki šiandien.
150+
15
24 tūkst. eksponatų
Autentiškas namas
Patirkite muziejų kaip namus, o ne ekspoziciją.
Lankytojui siūloma:
patirti tarpukario Vilniaus atmosferą,
išgirsti istorijas apie garsiausius Lietuvos kūrėjus,
užmegzti emocinį ryšį su kultūros ir kalbos istorija,
pasinerti į autentišką aplinką, kuri beveik nepasikeitė nuo to laiko.
Tai nėra tik muziejus.
Tai – vietovė, kur Vilniaus istorija iš tiesų tampa asmeniška.
Gyva Šlapelių kasdienybė – nuo baldų iki laiškų
Muziejuje atkurtas autentiškas butas su:
originaliais Šlapelių baldais,
knygomis ir dokumentais,
šeimos daiktais,
fotografijomis,
meno kūriniais,
Marijos Šlapelienės ranka rašytais Fluxus užrašais apie kiekvieno daikto istoriją.
Tai nėra ekspozicija – tai namai, kuriuose jautėsi laisvės troškimas.
Lankytojai gali išvysti ne tik šių žmonių gyvenimą, bet ir jį pajusti: kaip jie sėdėjo, ką skaitė, kuo gyveno, kaip kovojo.
Šlapelių namai paveldėjo ne tik istorines asmenybes — jie paveldėjo idėją, kad kultūra ir kalba gali išsaugoti tautą net tada, kai politinė laisvė yra prarasta.
Muziejuje lankytojas:
ne tik sužino istoriją,
bet ją išgyvena,
ne tik pamato eksponatus,
bet pajunta autentišką žmonių likimų dramą,
atranda gyvą pasakojimą apie Vilnių, sukurtą mažoje, bet labai stiprioje kultūrinėje erdvėje.
Tai – Vilniaus istorija per vienos šeimos istoriją.
Tai – tarpukario kultūros pulsas, gyvas iki šiandien.
Patirtys:
Autentiškas tarpukario Vilniaus butas
Šlapelių šeimos gyvenimas ir likimai. Asmeniniai šeimos daiktai, laiškai, dienoraščiai
Gyva, intymi XX a. pradžios atmosfera
CTA: Apsilankykite Šlapelių namuose
Teminės ekskursijos apie Vilniaus kultūrinį gyvenimą, tautinį atgimimą, Šlapelių likimą
Ekskursijų temos:
Tautinis atgimimas ir spaudos draudimas;
Šlapelių šeimos gyvenimas ir likimai;
Vilniaus bohema ir intelektualai: nuo J. Basanavičiaus iki M. K. Čiurlionio;
Autentiško tarpukario buto paslaptys;
Pilies g. 40 – 600 metų Vilniaus istorijos namas.
150+
15
24 tūkst. eksponatų
Autentiškas namas
Patirkite muziejų kaip namus, o ne ekspoziciją.
Muziejaus ekspozicijos apie Marijos ir Jurgio Šlapelių buitį ir veiklą atspindi Vilniaus krašto gyvenimą nuo XIX a. II p. iki 1940-ųjų metų. Jose pasakojama, kaip po spaudos draudimo panaikinimo pagyvėjo knygų leidyba, kūrėsi lietuviškos spaustuvės ir knygynai, aktyviai darbavosi knygų leidėjai, taip pat atskleidžiamas draugijų kūrimasis, švietimo raida, spaudos plėtra ir kiti svarbūs kultūros reiškiniai, paskatinę ir pagreitinę politinius įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę.
Visas lietuvybės žadinimo veiksmas iki Didžiojo Vilniaus seimo (1905 m.) vyko ten: ten, atėjęs pas Šlapelį mokytis lietuvių kalbos, pianinu skambino Čiurlionis, rinkosi šviesuomenė – Basanavičius, Vaižgantas, Jablonskis, kiti, būtent ten jie kūrė Nepriklausomybę....
Šlapeliai įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje lietuviškąjį knygyną, kuris išgyveno visas penkias Lietuvos okupacijas ir tapo ne tik lietuvybės, bet ir demokratijos mokykla. Čia taip pat atskleidžiamas draugijų kūrimasis, švietimo raida, spaudos plėtra ir kiti svarbūs kultūros reiškiniai, paskatinę ir pagreitinę politinius įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę. Kiekvienas Šlapelių namų daiktas atskleidžia vis kitą šios Lietuvai svarbios šeimos istorijos dalelę.
1926-1949
Gražutė Šlapelytė skambina pianinu savo namuose Pilies g. Marija Piaseckaitė-Šlapelienė šį Muhlbach firmos pianiną įsigijo būdama 18-likos. Jis stovėjo pirmuose Šlapelių šeimos namuose Saracėnų gatvėje, kur jie gyveno po tuoktuvių.Ten Jurgis Šlapelis vedė lietuvių kalbos kursus. Tarp mokinių buvo ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kuris mėgdavo paskambinti šiuo pianinu. Juo taip pat pagrodavo artimas Šlapelių šeimos draugas kompozitorius Mikas Petrauskas.
1928 m. Tuo metu jaunesnioji Šlapelių dukra Gražutė studijavo filosofiją, lituanistiką ir polonistiką Stepono Batoro universitete. Mergina sėdi prie veidrodžio, kuris yra išlikęs, jį galima pamatyti memorialinio muziejaus ekspozicijoje
1928 m. Gražutė savo kambaryje skaito knygą. Tuo metu Gražutė studijavo filosofiją, lituanistiką ir polonistiką Stepono Batoro universitete. Kėdė, ant kurios mergina sėdi, ir spinta stiklinėmis durimis, yra išlikusios ir eksponuojamos memorialiniuose muziejaus kambariuose.
Žaidimų staliukas, Šlapelių įsigytas iš kunigo Šimkevičiaus, XIX a. II p.
Marijos Šlapelienės pianinas, 1890 m
Jurgio Šlapelio lagaminas, pirktas Vokietijoje XX a. pr. Fanerinis, užapvalintais kampais, ant spynelės įrašas: MADE IN ENGLAND.
Raudonmedžio laikrodis ilgą laiką kabėjo M.Šlapelienės lietuvių knygyne. Švytuoklinis, mušantis, užvedamas rakteliu.
Šlapelienės bateliai. Įsigyti tėvų tuoktuvių 50-mečio pokyliui (1923 m.). Tokios pat gelsvai rožinės spalvos kaip ir šilkinė ta proga pasisiūta suknelė
Šilkinė Marijos Šlapelienės suknelė, pasisiūta tėvų tuoktuvių 50-mečio pokyliui. Suknelė natūralaus gelsvai rusvos spalvos šilko. Tiesaus kirpimo, prailgintu liemeniu, pertepės parauktos, užsegama plisuota krūtinėlė.
iš arti galėjo pamatyti krėslą, kuriame sėdėjo ne, bet kas, o pats Jonas Basanavičius.
