Ekskursijos

• Ekskursijos - užsiregistruokite

• Kiekvieną penktadienį | 10:00-17:00

• Ekskursijos lietuvių ir anglų kalbomis

Dėl ekskursijų grupėms prašome susitarti, paskambinus tel.: +370 (5) 261 07 71, arba el. paštu: slapeliumuziejus@gmail.com. Lankytojus muziejus priima šiuo laiku: III-VI – 11:00-17:00 ir VII – 11:00-16:00.

Autentiškas namas Vilniaus Pilies gatvėjė

Atmosfera, leidžianti pajusti senąjį Vilnių

Ką galite patirti?

Ekskursija po muziejų – nauja pažintis su senuoju Vilniumi. Iš gotikinių XV-XVII a. rūsių pakilę į atvirą galeriją ir aplankę pirmojo lietuviško knygyno ekspoziciją, būsite pakviesti į Šlapelių namų kambarius susipažinti su unikalia šios šeimos gyvenimo ir veiklos istorija XX a. pradžioje.

Ekskursijos pritaikytos tiek istorijos mėgėjams, tiek pirmą kartą muziejų atrandantiems lankytojams. Gali būti adaptuotos ir vaikams, ir tarptautinei auditorijai, taip pat akliesiems ar silpnaregiams.

XV a. - XIX a.

XIX a. - XX a.

Unikali lietuvybės istorija

Autentiškas namas

Ką galite patirti?

Pilies g. 40 – 600 metų Vilniaus istorijos namas. Čia Vilniaus istorija atsiskleidžia per žmones, jų santykius, jų kovas, jų namus.

600 metų istorijos pastatas: gotika, barokas ir Vilniaus senamiesčio paveldas

Muziejus įsikūręs viename seniausių Vilniaus pastatų Pilies g. 40 – pastate, menančiame miesto kūrimosi laikus. Jis išsaugojo gotikinius rūsius, baroko ir klasicizmo elementus.

Nusileiskite į XVI a. gotikinius rūsius, kuriuose atsiveria viduramžių Vilniaus istorija

Marijos ir Jurgio Šlapelių memorialiniai kambariai

Patirk tarpukario Vilniaus atmosferą, Autentiški Šlapelių namai ir XX a. pradžios gyvenimas iš arti.

Įženkite į tikrus Šlapelių namus – atkurtą tarpukario butą su originaliais baldais, daiktais, laiškais ir Marijos ranka rašytais užrašais. Čia istorija ne rodo – čia ji gyvena.

Patirkite tarpukario Vilniaus kultūrinį gyvenimą, kaip jį matė Šlapeliai ir jų draugai: Basanavičius, Jablonskis, Vaižgantas, Čiurlionis, Vydūnas ir daugelis kitų

Virš 25.000 eksponatų. Pamatykite vieną turtingiausių istorinių kolekcijų Vilniuje.

Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas (1906–1949)

Patyriminė ekskursija akliesiems ir silpnaregiams.

XIX a. II p. - XX a.

1906–1949

XV a. - XIX a.

Virtualus muziejus

Apžiūrėkite vieno pirmųjų lietuviškų knygynų ekspoziciją, kurioje atkurtas Šlapelių knygyno pasaulis – leidiniai, spauda, buities prekės

Sudalyvaukite teatralizuotuose arbatvakariuose, teminėse ekskursijose, edukacijose ir parodose, kuriose istorija tampa gyva ir asmeniška.

Unikali ekspozicijos dalis – Marijos Šlapelienės asmeniniai užrašai apie turimus daiktus. Čia ji detalizavo baldų, buities reikmenų, knygų, meno kūrinių ir kitų vertybių kilmę – kada ir kur daiktas įsigytas, kas jį dovanojo, kas gamino. Šie užrašai suteikia dar gilesnį istorinį ir asmeninį ryšį su muziejaus aplinka, nes lankytojams leidžia susipažinti su Šlapelių šeimos kasdienybe ir vertybėmis.

Marijos Šlapelienės asmeniniai užrašai

Teminės ekskursijos: nuo rūsio iki palėpės

Ekskursijos

Ekskursija po muziejų – nauja pažintis su senuoju Vilniumi. Iš gotikinių XV-XVII a. rūsių pakilę į atvirą galeriją ir aplankę pirmojo lietuviško knygyno ekspoziciją, būsite pakviesti į Šlapelių namų kambarius susipažinti su šios šeimos gyvenimo ir veiklos istorija.

Ekskursijos pritaikytos tiek istorijos mėgėjams, tiek pirmą kartą muziejų atrandantiems lankytojams.

Teminės ekskursijos apie Vilniaus kultūrinį gyvenimą, tautinį atgimimą, Šlapelių likimą

Ekskursijų temos:

• Tautinis atgimimas ir spaudos draudimas;

• Šlapelių šeimos gyvenimas ir likimai;

• Vilniaus bohema ir intelektualai: nuo J. Basanavičiaus iki M. K. Čiurlionio;

• Autentiško tarpukario buto paslaptys;

• Pilies g. 40 – 600 metų Vilniaus istorijos namas.

Ekskursijos gali būti adaptuotos ir vaikams, ir tarptautinei auditorijai.

Autentiški Šlapelių namai ir XX a. pradžios gyvenimas iš arti

Parengtos ekspozicijos apie Marijos ir Jurgio Šlapelių buitį ir veiklą atspindi Vilniaus krašto gyvenimą nuo XIX a. II p. iki 1940-ųjų metų.

Įženkite į tikrus Šlapelių namus – atkurtą tarpukario butą su originaliais baldais, daiktais, laiškais ir Marijos „Fluxus“ užrašais. Čia istorija ne rodo – čia ji gyvena.

Patirtys:

• Autentiškas tarpukario Vilniaus butas

• Asmeniniai šeimos daiktai, laiškai, dienoraščiai

• Gyva, intymi XX a. pradžios atmosfera

CTA: Apsilankykite Šlapelių namuose

600 metų istorijos pastatas: gotika, barokas ir Vilniaus senamiesčio paveldas

Muziejus įsikūręs viename seniausių Vilniaus pastatų Pilies g. 40 – pastate, menančiame miesto kūrimosi laikus. Jis išsaugojo gotikinius rūsius, baroko ir klasicizmo elementus.

Patirtys:

• XV–XIX a. architektūros sluoksniai

• Gotikiniai rūsiai (XVI–XVII a.)

• Autentiški interjero elementai: krosnys, parketas, laiptai, kiemas

CTA: Atraskite 600 metų Vilniaus istoriją

patyriminė ekskursija akliesiems ir silpnaregiams.

150+

15

24 tūkst. eksponatų

Autentiškas namas

Apsilankykite autentiškame XV a. siekiantį namą Vilniaus Pilies gatvėje

Ką galite pamatyti:

• gotikinius rūsius (XVI–XVII a.);

• barokinius ir klasicistinius elementus;

• išlikusius autentiškus elementus: laiptus, krosnis, lubas, parketą, duris, langus;

• kiemą ir fasadą, menančius Vilniaus kūrimosi laikus.

Pilies g. 40 - pastatas, menantis Vilniaus kūrimosi laikus

Nuo Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus iki Šlapelių kapo

Ką galite pamatyti:

• gotikinius rūsius (XVI–XVII a.);

• barokinius ir klasicistinius elementus;

• išlikusius autentiškus elementus: laiptus, krosnis, lubas, parketą, duris, langus;

• kiemą ir fasadą, menančius Vilniaus kūrimosi laikus.

O mylimas, Vilniau!

Šlapelių Vilnius

Kur susitinka Vilnius ir istorija. Muziejus, pasakojantis apie miestą ir žmones

Pilies g. 40 nuo 1926 m.

Tuo metu tai buvo Wielka (Didžiojoje) gatvėje Nr. 44 (vėliau numeracija ir gatvės pavadinimas keitėsi).

Kai šeima atsikraustė į šį namą, vaikai jau buvo ūgtelėję. Šiuose kambariuose prabėgo didelė dalis Marijos ir Jurgio Šlapelių gyvenimo. Šlapeliai užaugino tris vaikus – dukras Laimutę ir Gražutę bei sūnų Skaistutį.

Saracėnų g. 16, Šnipiškės

Nuo 1905 metų, kuomet susituokė, jie ilgą laiką gyveno Carycino (dabar Saracėnų) gatvėje Šnipiškėse – iš pradžių pas Marijos tėvus, vėliau gretimame sklype pastatytame name. Ten gimė ir visi Šlapelių vaikai..

Pirmieji užsiėmimai vyko Marijos tėvų namuose (dabar Saracėnų g. 16).

Šeima 20 metų gyveno Marijos tėvo pastatytame name Carycino (dabar Saracėnų) gatvėje – gerokas kelio galas iki knygyno. Ten gimė ir užaugo visi Šlapelių vaikai. Namą, kuriame dabar yra memorialinis muziejus, šeima įsigijo tik 1926 m. Tuo metu tai buvo Wielka (Didžiojoje) gatvėje Nr. 44 (vėliau numeracija ir gatvės pavadinimas keitėsi).

Vasarnamis Valakampiuose

Dominikonų g. 11 (tada Šv. Jono) (buv. Blagoveščenskojės)

Grafų Janinos Umiastovskos-Milewskos ir Ignaco Korwin-Milewskio name (dabar čia – „Vilniaus vandenų“ valdos), vadinamuosiuose Pociejų rūmuose Dominikonų g. 13, prie buvusio knygyno pastato.

Šis pastatas rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo XV a., tačiau savininkų kaita pakankamai paini. Nuo XVI a. rūmai priklausė garsiai LDK didikų Pociejų giminei. Rūmai ne kartą buvo rekonstruojami, plečiami. Po 1831 m. sukilimo rūmai buvo konfiskuoti. XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje pastatas priklausė grafams Umiastovskiams, o 1940 m. buvo nacionalizuotas.

1906 m. vasario 6 d. šiame name, tuomet tai buvo Šv. Jono g. 13 (Blagoveščenskaja g. 13), duris atvėrė Marijos Piaseckaitės–Šlapelienės lietuvių knygynas, gyvavęs iki 1949 m.

Šlapelių šeimos vasarnamyje Valakampiuose įsiamžino keturios Jurgio Šlapelio žmonos Marijos giminės kartos. Kairėje sėdi Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, dešinėje –jos motina Elena Piaseckienė, stovi Šlapelienės dukra Laimutė, ant kėdės – jos dukrelė Laimutė Graužinytė.

Pociejų rūmai (Dominikonų g. 11, Senamiesčio seniūnija)

2004 m. ant Pociejų rūmų pastato, kuriame 1906–1949 m. veikė Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas, buvo atidengta memorialinė lenta, skirta lietuviškos spaudos šimtmečiui paminėti (skulpt. Andrejus Zubkovas).

Marijos ir Jurgio Šlapelių antkapis

Leiskitės į kelionę po 600 metų Vilniaus istoriją

Namas, kuriame įsikūręs Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus yra reikšmingas Vilniaus kultūros paveldas, Pilies g. 40 – vienas seniausių pastatų Vilniuje, esantis UNESCO saugomame istoriniame centre.

Autentiški architektūriniai elementai – kiemas, fasadas, lubos, laiptai, langai, medinis parketas, koklių ir metalinės krosnys – sukuria unikalią, išlaikytą to laikmečio atmosferą, leidžiančią lankytojams pasinerti į Vilniaus praeitį.

• gotikiniai rūsiai,

• metalinių laiptų galerija,

• klasicistiniai vartai,

Pilies g. 40 - pastatas, menantis Vilniaus kūrimosi laikus

Pilies g. 40 namas – pats savaime muziejaus eksponatas.

Ką galite pamatyti:

• gotikinius rūsius (XVI–XVII a.);

• barokinius ir klasicistinius elementus;

• autentiškas krosnis, lubas, parketą, duris, langus;

• kiemą ir fasadą, menančius Vilniaus kūrimosi laikus.

Čia patiriama:

• XV–XIX a. architektūra

• Išlikę autentiški elementai: laiptai, krosnys, parketas, kiemas

• Atmosfera, leidžianti pajusti senąjį Vilnių

Namas, turintis seną savo gyvenimo istoriją

40-uoju numeriu pažymėtas pastatas, stovintis UNESCO saugomame Vilniaus istoriniame centre, Pilies ir Didžiosios gatvės sankirtoje, siekia beveik 600 metų ir yra architektūros paveldas.

Jo gotikiniai rūsiai (XVI–XVII a.), barokiniai elementai (XIX a. pr.) ir klasicistiniai bruožai (XIX a. pab.) atspindi šimtmečius kauptą istorinę vertę.

Apsilankę muziejaus požemiuose pamatysime, kaip tais laikais atrodė namų rūsiai, kuri dažniausiai buvo reikalingi laikyti maisto produktams. Ir suprasime, kuo skiriasi senoviškos plytos nuo
naujų, autentiškas mūras nuo jau pakitusio dėl įvairių remonto darbų.

Apsilankykite autentiškame XX a. pr. Vilniaus inteligentijos bute

Įženk į XX a. pradžios Vilnių, lietuvių tautinio atgimino metus, kur viename name virė kultūrinis pasipriešinimas. Autentiška kelionė į lietuvių kalbos, spaudos ir kultūros širdį – per Šlapelių šeimos namus, istorijas ir išsaugotą paveldą.

Apsilankykite autentiškame XX a. pr. Vilniaus inteligentijos bute

Čia atkurtas tikrasis Šlapelių šeimos butas su autentiškais baldais, sienomis, grindimis, šeimos daiktais ir asmeniniais užrašais.

Ką galima patirti:

• pasivaikščioti po kambarius, kuriuose Šlapeliai gyveno, dirbo ir priėmė svečius;

• pajausti XX a. pradžios Vilniaus atmosferą;

• tyrinėti autentiškus baldus, knygas, drabužius, suvenyrus ir daiktus, pačios Marijos Šlapelienės ranka rašytus užrašus.

Apsilankykite autentiškame XX a. pr. Vilniaus inteligentijos bute

Marijos ir Jurgio Šlapelių memorialiniai kambariai

Apsilankykite vieno iš pirmųjų Vilniaus lietuviškų knygynų ekspozicijoje

Apsilankykite vieno iš pirmųjų Vilniaus lietuviškų knygynų ekspozicijoje

Knygyno lobiai

pačios Šlapelienės aprašytus daiktus su visomis istorijomis ir kontekstu

Jos įrašai ant kiekvieno menkiausio daiktelio, jos begalybė sąsiuvinių su užrašais apie visus ir viską

Pirmąjį namo aukštą Šlapeliai visada nuomojo, jame buvo bandelių kepyklėlė, pieninė, parduotuvė ir pan. Gyveno tik antrame aukšte. Tai buvo nedidelis, kukliai įrengtas keturių pereinamų kambarių butas su erdvia svetaine, puošniais kokliniais pečiais, virtuvėje stovėjo didžiulė krosnis, vienas iš mažiausių kambarių – sūnaus Skaistučio – atitvertas nuo Šlapelių miegamojo. Iš tų laikų išlikusių baldų nėra daug, dauguma jų pagaminti lietuvių baldininkų (apie viską smulkiai Šlapelienės aprašyta ant prisegtų ar užkištų popieriaus skiautelių arba įbrėžta rašalu tiesiog ant baldo mažai matomoje vietoje). Tai Karelijos beržu faneruota drabužių spinta su facetuotu ovaliniu veidrodžiu, lietuvių meistrų pagaminti kosmetinis stalelis su veidrodžiu, unikalus arbatos stalelis, apkaltas vario skarda, ant kurios išraižytos tarpukariu Lietuvoje kultivuotos sporto šakos, transformuojamas žaidimų stalelis, muštas žaliu aksomu ir turintis slaptavietę, art déco stiliaus spintelė su trimis veidrodžiais, inkrustuoto medžio ornamentais, taip pat XIX a. pabaigoje Sankt Peterburge pagamintas garsusis „pasoginis” Marijos „F. Muhlbach” firmos pianinas ir daugybė kitų vertybių.

„Atvirukas kaip kultūros jungtis arba dialogas XX a. pirmaisiais dešimtmečiais“ (Vida Girininkienė),

Kiekvienas daiktas muziejuje – kalbanti istorija

Fluxus

Marijos Šlapelienės asmeniniai užrašai

Unikali ekspozicijos dalis – Marijos Šlapelienės asmeniniai užrašai apie turimus daiktus. Čia ji detalizavo baldų, buities reikmenų, knygų, meno kūrinių ir kitų vertybių kilmę – kada ir kur daiktas įsigytas, kas jį dovanojo, kas gamino. Šie užrašai suteikia dar gilesnį istorinį ir asmeninį ryšį su muziejaus aplinka, nes lankytojams leidžia susipažinti su Šlapelių šeimos kasdienybe ir vertybėmis.

pačios Šlapelienės aprašytus daiktus su visomis istorijomis ir kontekstu

Jos įrašai ant kiekvieno menkiausio daiktelio, jos begalybė sąsiuvinių su užrašais apie visus ir viską

Pirmąjį namo aukštą Šlapeliai visada nuomojo, jame buvo bandelių kepyklėlė, pieninė, parduotuvė ir pan. Gyveno tik antrame aukšte. Tai buvo nedidelis, kukliai įrengtas keturių pereinamų kambarių butas su erdvia svetaine, puošniais kokliniais pečiais, virtuvėje stovėjo didžiulė krosnis, vienas iš mažiausių kambarių – sūnaus Skaistučio – atitvertas nuo Šlapelių miegamojo. Iš tų laikų išlikusių baldų nėra daug, dauguma jų pagaminti lietuvių baldininkų (apie viską smulkiai Šlapelienės aprašyta ant prisegtų ar užkištų popieriaus skiautelių arba įbrėžta rašalu tiesiog ant baldo mažai matomoje vietoje). Tai Karelijos beržu faneruota drabužių spinta su facetuotu ovaliniu veidrodžiu, lietuvių meistrų pagaminti kosmetinis stalelis su veidrodžiu, unikalus arbatos stalelis, apkaltas vario skarda, ant kurios išraižytos tarpukariu Lietuvoje kultivuotos sporto šakos, transformuojamas žaidimų stalelis, muštas žaliu aksomu ir turintis slaptavietę, art déco stiliaus spintelė su trimis veidrodžiais, inkrustuoto medžio ornamentais, taip pat XIX a. pabaigoje Sankt Peterburge pagamintas garsusis „pasoginis” Marijos „F. Muhlbach” firmos pianinas ir daugybė kitų vertybių.

Patirkite muziejų kaip namus, o ne ekspoziciją.

Čia atkurtas tikrasis Šlapelių šeimos butas su autentiškais baldais, sienomis, grindimis, šeimos daiktais ir asmeniniais užrašais.

Ką galima patirti:

• pasivaikščioti po kambarius, kuriuose Šlapeliai gyveno, dirbo ir priėmė svečius;

• pajausti XX a. pradžios Vilniaus atmosferą;

• tyrinėti autentiškus baldus, knygas, drabužius, suvenyrus ir daiktus, pažymėtus pačios Marijos Šlapelienės ranka („Fluxus“ užrašai).

Lankytojui siūloma:

• patirti tarpukario Vilniaus atmosferą,

• išgirsti istorijas apie garsiausius Lietuvos kūrėjus,

• užmegzti emocinį ryšį su kultūros ir kalbos istorija,

• pasinerti į autentišką aplinką, kuri beveik nepasikeitė nuo to laiko.

Tai nėra tik muziejus.
Tai – vietovė, kur Vilniaus istorija iš tiesų tampa asmeniška.

Gyva Šlapelių kasdienybė – nuo baldų iki laiškų

Muziejuje atkurtas autentiškas butas su:

• originaliais Šlapelių baldais,

• knygomis ir dokumentais,

• šeimos daiktais,

• fotografijomis,

• meno kūriniais,

• Marijos Šlapelienės ranka rašytais Fluxus užrašais apie kiekvieno daikto istoriją.

Tai nėra ekspozicija – tai namai, kuriuose jautėsi laisvės troškimas.
Lankytojai gali išvysti ne tik šių žmonių gyvenimą, bet ir jį pajusti: kaip jie sėdėjo, ką skaitė, kuo gyveno, kaip kovojo.

Šlapelių namai paveldėjo ne tik istorines asmenybes — jie paveldėjo idėją, kad kultūra ir kalba gali išsaugoti tautą net tada, kai politinė laisvė yra prarasta.

Muziejuje lankytojas:

• ne tik sužino istoriją,

• bet ją išgyvena,

• ne tik pamato eksponatus,

• bet pajunta autentišką žmonių likimų dramą,

• atranda gyvą pasakojimą apie Vilnių, sukurtą mažoje, bet labai stiprioje kultūrinėje erdvėje.

Tai – Vilniaus istorija per vienos šeimos istoriją.
Tai – tarpukario kultūros pulsas, gyvas iki šiandien.

150+

15

24 tūkst. eksponatų

Autentiškas namas

Patirkite muziejų kaip namus, o ne ekspoziciją.

Lankytojui siūloma:

• patirti tarpukario Vilniaus atmosferą,

• išgirsti istorijas apie garsiausius Lietuvos kūrėjus,

• užmegzti emocinį ryšį su kultūros ir kalbos istorija,

• pasinerti į autentišką aplinką, kuri beveik nepasikeitė nuo to laiko.

Tai nėra tik muziejus.
Tai – vietovė, kur Vilniaus istorija iš tiesų tampa asmeniška.

Gyva Šlapelių kasdienybė – nuo baldų iki laiškų

Muziejuje atkurtas autentiškas butas su:

• originaliais Šlapelių baldais,

• knygomis ir dokumentais,

• šeimos daiktais,

• fotografijomis,

• meno kūriniais,

• Marijos Šlapelienės ranka rašytais Fluxus užrašais apie kiekvieno daikto istoriją.

Tai nėra ekspozicija – tai namai, kuriuose jautėsi laisvės troškimas.
Lankytojai gali išvysti ne tik šių žmonių gyvenimą, bet ir jį pajusti: kaip jie sėdėjo, ką skaitė, kuo gyveno, kaip kovojo.

Šlapelių namai paveldėjo ne tik istorines asmenybes — jie paveldėjo idėją, kad kultūra ir kalba gali išsaugoti tautą net tada, kai politinė laisvė yra prarasta.

Muziejuje lankytojas:

• ne tik sužino istoriją,

• bet ją išgyvena,

• ne tik pamato eksponatus,

• bet pajunta autentišką žmonių likimų dramą,

• atranda gyvą pasakojimą apie Vilnių, sukurtą mažoje, bet labai stiprioje kultūrinėje erdvėje.

Tai – Vilniaus istorija per vienos šeimos istoriją.
Tai – tarpukario kultūros pulsas, gyvas iki šiandien.

Patirtys:

• Autentiškas tarpukario Vilniaus butas

• Šlapelių šeimos gyvenimas ir likimai. Asmeniniai šeimos daiktai, laiškai, dienoraščiai

• Gyva, intymi XX a. pradžios atmosfera

CTA: Apsilankykite Šlapelių namuose

Teminės ekskursijos apie Vilniaus kultūrinį gyvenimą, tautinį atgimimą, Šlapelių likimą

Ekskursijų temos:

• Tautinis atgimimas ir spaudos draudimas;

• Šlapelių šeimos gyvenimas ir likimai;

• Vilniaus bohema ir intelektualai: nuo J. Basanavičiaus iki M. K. Čiurlionio;

• Autentiško tarpukario buto paslaptys;

• Pilies g. 40 – 600 metų Vilniaus istorijos namas.

150+

15

24 tūkst. eksponatų

Autentiškas namas

Patirkite muziejų kaip namus, o ne ekspoziciją.

Muziejaus ekspozicijos apie Marijos ir Jurgio Šlapelių buitį ir veiklą atspindi Vilniaus krašto gyvenimą nuo XIX a. II p. iki 1940-ųjų metų. Jose pasakojama, kaip po spaudos draudimo panaikinimo pagyvėjo knygų leidyba, kūrėsi lietuviškos spaustuvės ir knygynai, aktyviai darbavosi knygų leidėjai, taip pat atskleidžiamas draugijų kūrimasis, švietimo raida, spaudos plėtra ir kiti svarbūs kultūros reiškiniai, paskatinę ir pagreitinę politinius įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę.

Visas lietuvybės žadinimo veiksmas iki Didžiojo Vilniaus seimo (1905 m.) vyko ten: ten, atėjęs pas Šlapelį mokytis lietuvių kalbos, pianinu skambino Čiurlionis, rinkosi šviesuomenė – Basanavičius, Vaižgantas, Jablonskis, kiti, būtent ten jie kūrė Nepriklausomybę....

Šlapeliai įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje lietuviškąjį knygyną, kuris išgyveno visas penkias Lietuvos okupacijas ir tapo ne tik lietuvybės, bet ir demokratijos mokykla. Čia taip pat atskleidžiamas draugijų kūrimasis, švietimo raida, spaudos plėtra ir kiti svarbūs kultūros reiškiniai, paskatinę ir pagreitinę politinius įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę. Kiekvienas Šlapelių namų daiktas atskleidžia vis kitą šios Lietuvai svarbios šeimos istorijos dalelę.

1926-1949

Gražutė Šlapelytė skambina pianinu savo namuose Pilies g. Marija Piaseckaitė-Šlapelienė šį Muhlbach firmos pianiną įsigijo būdama 18-likos. Jis stovėjo pirmuose Šlapelių šeimos namuose Saracėnų gatvėje, kur jie gyveno po tuoktuvių.Ten Jurgis Šlapelis vedė lietuvių kalbos kursus. Tarp mokinių buvo ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kuris mėgdavo paskambinti šiuo pianinu. Juo taip pat pagrodavo artimas Šlapelių šeimos draugas kompozitorius Mikas Petrauskas.

1928 m. Tuo metu jaunesnioji Šlapelių dukra Gražutė studijavo filosofiją, lituanistiką ir polonistiką Stepono Batoro universitete. Mergina sėdi prie veidrodžio, kuris yra išlikęs, jį galima pamatyti memorialinio muziejaus ekspozicijoje

1928 m. Gražutė savo kambaryje skaito knygą. Tuo metu Gražutė studijavo filosofiją, lituanistiką ir polonistiką Stepono Batoro universitete. Kėdė, ant kurios mergina sėdi, ir spinta stiklinėmis durimis, yra išlikusios ir eksponuojamos memorialiniuose muziejaus kambariuose.

Žaidimų staliukas, Šlapelių įsigytas iš kunigo Šimkevičiaus, XIX a. II p.

Marijos Šlapelienės pianinas, 1890 m

Jurgio Šlapelio lagaminas, pirktas Vokietijoje XX a. pr. Fanerinis, užapvalintais kampais, ant spynelės įrašas: MADE IN ENGLAND.

Raudonmedžio laikrodis ilgą laiką kabėjo M.Šlapelienės lietuvių knygyne. Švytuoklinis, mušantis, užvedamas rakteliu.

Šlapelienės bateliai. Įsigyti tėvų tuoktuvių 50-mečio pokyliui (1923 m.). Tokios pat gelsvai rožinės spalvos kaip ir šilkinė ta proga pasisiūta suknelė

Šilkinė Marijos Šlapelienės suknelė, pasisiūta tėvų tuoktuvių 50-mečio pokyliui. Suknelė natūralaus gelsvai rusvos spalvos šilko. Tiesaus kirpimo, prailgintu liemeniu, pertepės parauktos, užsegama plisuota krūtinėlė.

iš arti galėjo pamatyti krėslą, kuriame sėdėjo ne, bet kas, o pats Jonas Basanavičius.

Apsilankykite vieno iš pirmųjų Vilniaus lietuviškų knygynų ekspozicijoje