Ekskursijos

  • Ekskursijos - užsiregistruokite
  • Kiekvieną penktadienį | 10:00-17:00
  • Ekskursijos lietuvių ir anglų kalbomis

Dėl ekskursijų grupėms prašome susitarti, paskambinus tel.: +370 (5) 261 07 71, arba el. paštu: slapeliumuziejus@gmail.com. Lankytojus muziejus priima šiuo laiku: III-VI – 11:00-17:00 ir VII – 11:00-16:00.

Teminės ekskursijos: nuo rūsio iki palėpės

Ekskursijos

Ekskursija po muziejų – nauja pažintis su senuoju Vilniumi. Iš gotikinių XV-XVII a. rūsių pakilę į atvirą galeriją ir aplankę pirmojo lietuviško knygyno ekspoziciją, būsite pakviesti į Šlapelių namų kambarius susipažinti su šios šeimos gyvenimo ir veiklos istorija.

Ekskursijos pritaikytos tiek istorijos mėgėjams, tiek pirmą kartą muziejų atrandantiems lankytojams.

Teminės ekskursijos apie Vilniaus kultūrinį gyvenimą, tautinį atgimimą, Šlapelių likimą

Ekskursijų temos:

  • Tautinis atgimimas ir spaudos draudimas;

  • Šlapelių šeimos gyvenimas ir likimai;

  • Vilniaus bohema ir intelektualai: nuo J. Basanavičiaus iki M. K. Čiurlionio;

  • Autentiško tarpukario buto paslaptys;

  • Pilies g. 40 – 600 metų Vilniaus istorijos namas.

Ekskursijos gali būti adaptuotos ir vaikams, ir tarptautinei auditorijai.

Autentiški Šlapelių namai ir XX a. pradžios gyvenimas iš arti

Parengtos ekspozicijos apie Marijos ir Jurgio Šlapelių buitį ir veiklą atspindi Vilniaus krašto gyvenimą nuo XIX a. II p. iki 1940-ųjų metų.

Įženkite į tikrus Šlapelių namus – atkurtą tarpukario butą su originaliais baldais, daiktais, laiškais ir Marijos „Fluxus“ užrašais. Čia istorija ne rodo – čia ji gyvena.

Patirtys:

  • Autentiškas tarpukario Vilniaus butas

  • Asmeniniai šeimos daiktai, laiškai, dienoraščiai

  • Gyva, intymi XX a. pradžios atmosfera

CTA: Apsilankykite Šlapelių namuose

600 metų istorijos pastatas: gotika, barokas ir Vilniaus senamiesčio paveldas

Muziejus įsikūręs viename seniausių Vilniaus pastatų Pilies g. 40 – pastate, menančiame miesto kūrimosi laikus. Jis išsaugojo gotikinius rūsius, baroko ir klasicizmo elementus.

Patirtys:

  • XV–XIX a. architektūros sluoksniai

  • Gotikiniai rūsiai (XVI–XVII a.)

  • Autentiški interjero elementai: krosnys, parketas, laiptai, kiemas

CTA: Atraskite 600 metų Vilniaus istoriją

patyriminė ekskursija akliesiems ir silpnaregiams.

150+

15

24 tūkst. eksponatų

Autentiškas namas

Ką galite patirti?

Esamos ekspozicijos

Lietuvos tautinis-kultūrinis atgimimas XIX a. vid. – XX a. pr.
  • Tautinis atgimimas ir spaudos draudimas;

Vilniaus ir Vilniaus krašto politinė bei kultūrinė padėtis 1920–1940 m.
  • Vilniaus bohema ir intelektualai: nuo J. Basanavičiaus iki M. K. Čiurlionio;

Write a short text about your service. Highlight key benefits for potential clients.

Marijos Šlapelienės lietuvių knygynas (1906–1949)
Šlapelių memorialiniai kambariai

Tarpukario Vilniaus kultūrinės bendruomenės istorija

  • Šlapelių šeimos gyvenimas ir likimai;

  • Autentiško tarpukario buto paslaptys;

  • Pilies g. 40 – 600 metų Vilniaus istorijos namas.

  • Autentiškas tarpukario Vilniaus butas

  • Asmeniniai šeimos daiktai, laiškai, dienoraščiai

  • Gyva, intymi XX a. pradžios atmosfera

Apsilankymo patarimai

Kur susitinka Vilnius ir istorija. Muziejus, pasakojantis apie miestą ir žmones

Šlapelių šeimos gyvenimas ir likimai

Tautinis atgimimas ir spaudos draudimas

Autentiško tarpukario buto paslaptys

Pilies g. 40 – 600 metų Vilniaus istorijos namas.

Tarpukario Vilniaus kultūrinės bendruomenės istorija.

Vilniaus bohema ir intelektualai: nuo J. Basanavičiaus iki M. K. Čiurlionio;

Apsilankymo patarimai

Kur susitinka Vilnius ir istorija. Muziejus, pasakojantis apie miestą ir žmones

Apsilankykite su šeima. Edukacinės ekskursijos vaikams su žaidimais
Rezervuokite privačią ekskursiją
Patyriminės ekskursijos akliesiems ir silpnaregiams
Ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai mokykloms

Tarpukario Vilniaus kultūrinės bendruomenės istorija

A guide to slow looking

  • Ekskursijos - užsiregistruokite
  • Kiekvieną penktadienį | 10:00-17:00
  • Ekskursijos lietuvių ir anglų kalbomis

Autentiškoje Vilniaus širdyje – patirtys, kurių nerasite niekur kitur

Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus kviečia lankytojus pasinerti į unikalią, asmenišką Vilniaus istoriją – miesto, kuris kūrėsi aplink Pilies gatvę, kur jau beveik 600 metų stovi šis namas. Čia susipina tautinio atgimimo dvasia, lietuviškos spaudos istorija, tarpukario Vilniaus bohema ir gyvi asmeniniai likimai.

Vieno pirmųjų lietuviškų knygynų ekspozicija

1906 m. Šlapeliai atidarė vieną pirmųjų lietuvių knygynų Vilniuje – vietą, kurioje virė lietuviškas kultūrinis gyvenimas. Muziejuje šis knygynas atkurtas su inventoriumi ir dokumentais.

Ką galite pamatyti:

  • originalias knygas, žodynus, leidinius, periodiką;

  • kanceliarines ir buities prekes, kuriomis prekiauta;

  • knygos ir lietuviškos spaudos istorijos ženklus;

  • vietą, kur knygnešiai slapta pristatydavo literatūrą.

  • Knygnešystės istorija

  • Lietuvių kalbos raidos kontekstas

XV a. rūsių ir istorinio namo architektūrinė patirtis

Pilies g. 40 namas – pats savaime muziejaus eksponatas.

Ką galite pamatyti:

  • gotikinius rūsius (XVI–XVII a.);

  • barokinius ir klasicistinius elementus;

  • autentiškas krosnis, lubas, parketą, duris, langus;

  • kiemą ir fasadą, menančius Vilniaus kūrimosi laikus.

600 metų istorijos pastatas: gotika, barokas ir Vilniaus senamiesčio paveldas

Muziejus įsikūręs viename seniausių Vilniaus pastatų Pilies g. 40 – pastate, menančiame miesto kūrimosi laikus. Jis išsaugojo gotikinius rūsius, baroko ir klasicizmo elementus.

Patirtys:

  • XV–XIX a. architektūros sluoksniai

  • Gotikiniai rūsiai (XVI–XVII a.)

  • Autentiški interjero elementai: krosnys, parketas, laiptai, kiemas

Autentiškas tarpukario butas – kviečiame į Šlapelių namus
Slapti tarpukario arbatvakariai – gyva teatro ir istorijos patirtis

Arbatvakariai – tai Šlapelių muziejaus vizitinė kortelė. Tai ne spektaklis – tai patyrimas, kuriame lankytojai tampa veiksmo dalimi.

Ką patiriate arbatvakario metu:

  • nukeliate į XX a. pradžios Vilnių, kai Šlapelių namuose rinkdavosi inteligentai, dainuodavo, šokdavo, diskutuodavo;

  • tampate istorijos dalyviu: gaunate arbatos, dalyvaujate veiksmuose, bendraujate su aktoriais;

  • išgyvenate tautinio atgimimo laikotarpio atmosferą.

Unikalūs archyvai ir rinkiniai (24 000+ eksponatų)

Nors muziejus yra kompaktiškas, jo archyvai – vieni didžiausių Vilniuje. Šie rinkiniai atveriami parodose, edukacijose ir virtualiajame muziejuje.

Kas saugoma archyvuose:

  • daugiau kaip 24 tūkst. eksponatų: nuotraukos, laiškai, dokumentai, baldai, meno kūriniai, kostiumai, knygos;

  • šeimos dienoraščiai ir laiškai, kurie leidžia pajusti asmeninį ryšį su Šlapelių gyvenimu;

  • JAV išeivių atsiųstos nuotraukos ir paveldas;

  • unikalios fotografijos, atskleidžiančios to meto madą, buitį ir kasdienybę.

  • Nuotraukos, laiškai, dokumentai, meno kūriniai

  • Knygų, kalbos, mados, kasdienybės rinkinių temos

  • Virtualūs rinkiniai ir LIMIS integracija

Virtualus muziejus ir skaitmeniniai rinkiniai

Skaitmeninės parodos leidžia patirti muziejų ir nuotoliniu būdu.

Ką rasite internetu:

  • virtualius turus;

  • skaitmenintas nuotraukas, laiškus, dokumentus;

  • teminius rinkinius LIMIS sistemoje;

  • audiogidus lietuvių ir kitomis kalbomis.

Patirkite muziejų kaip namus, o ne ekspoziciją.
Čia atkurtas tikrasis Šlapelių šeimos butas su autentiškais baldais, sienomis, grindimis, šeimos daiktais ir asmeniniais užrašais.

Ką galima patirti:

  • pasivaikščioti po kambarius, kuriuose Šlapeliai gyveno, dirbo ir priėmė svečius;

  • pajausti XX a. pradžios Vilniaus atmosferą;

  • tyrinėti autentiškus baldus, knygas, drabužius, suvenyrus ir daiktus, pažymėtus pačios Marijos Šlapelienės ranka („Fluxus“ užrašai).

Patirtys:

  • Autentiškas tarpukario Vilniaus butas

  • Asmeniniai šeimos daiktai, laiškai, dienoraščiai

  • Gyva, intymi XX a. pradžios atmosfera

Autentiškas namas Vilniaus Pilies gatvėjė

Šlapelių šeimos istorija ir indėlis

Leiskitės į kelionę po 600 metų Vilniaus istoriją

Namas, kuriame įsikūręs Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus yra reikšmingas Vilniaus kultūros paveldas, Pilies g. 40 – vienas seniausių pastatų Vilniuje, esantis UNESCO saugomame istoriniame centre.

Autentiški architektūriniai elementai – kiemas, fasadas, lubos, laiptai, langai, medinis parketas, koklių ir metalinės krosnys – sukuria unikalią, išlaikytą to laikmečio atmosferą, leidžiančią lankytojams pasinerti į Vilniaus praeitį.

Pilies g. 40 - pastatas, menantis Vilniaus kūrimosi laikus

Pilies g. 40 namas – pats savaime muziejaus eksponatas.

Ką galite pamatyti:

  • gotikinius rūsius (XVI–XVII a.);

  • barokinius ir klasicistinius elementus;

  • autentiškas krosnis, lubas, parketą, duris, langus;

  • kiemą ir fasadą, menančius Vilniaus kūrimosi laikus.

Čia patiriama:

  • XV–XIX a. architektūra

  • Išlikę autentiški elementai: laiptai, krosnys, parketas, kiemas

  • Atmosfera, leidžianti pajusti senąjį Vilnių

Namas, turintis seną savo gyvenimo istoriją

40-uoju numeriu pažymėtas pastatas, stovintis UNESCO saugomame Vilniaus istoriniame centre, Pilies ir Didžiosios gatvės sankirtoje, siekia beveik 600 metų ir yra architektūros paveldas.

Jo gotikiniai rūsiai (XVI–XVII a.), barokiniai elementai (XIX a. pr.) ir klasicistiniai bruožai (XIX a. pab.) atspindi šimtmečius kauptą istorinę vertę.

Apsilankykite autentiškame XX a. pr. Vilniaus inteligentijos bute

Patirkite muziejų kaip namus, o ne ekspoziciją.

Čia atkurtas tikrasis Šlapelių šeimos butas su autentiškais baldais, sienomis, grindimis, šeimos daiktais ir asmeniniais užrašais.

Ką galima patirti:

  • pasivaikščioti po kambarius, kuriuose Šlapeliai gyveno, dirbo ir priėmė svečius;

  • pajausti XX a. pradžios Vilniaus atmosferą;

  • tyrinėti autentiškus baldus, knygas, drabužius, suvenyrus ir daiktus, pažymėtus pačios Marijos Šlapelienės ranka („Fluxus“ užrašai).

Lankytojui siūloma:

  • patirti tarpukario Vilniaus atmosferą,

  • išgirsti istorijas apie garsiausius Lietuvos kūrėjus,

  • užmegzti emocinį ryšį su kultūros ir kalbos istorija,

  • pasinerti į autentišką aplinką, kuri beveik nepasikeitė nuo to laiko.

Tai nėra tik muziejus.
Tai – vietovė, kur Vilniaus istorija iš tiesų tampa asmeniška.

Gyva Šlapelių kasdienybė – nuo baldų iki laiškų

Muziejuje atkurtas autentiškas butas su:

  • originaliais Šlapelių baldais,

  • knygomis ir dokumentais,

  • šeimos daiktais,

  • fotografijomis,

  • meno kūriniais,

  • Marijos Šlapelienės ranka rašytais Fluxus užrašais apie kiekvieno daikto istoriją.

Tai nėra ekspozicija – tai namai, kuriuose jautėsi laisvės troškimas.
Lankytojai gali išvysti ne tik šių žmonių gyvenimą, bet ir jį pajusti: kaip jie sėdėjo, ką skaitė, kuo gyveno, kaip kovojo.

Šlapelių namai paveldėjo ne tik istorines asmenybes — jie paveldėjo idėją, kad kultūra ir kalba gali išsaugoti tautą net tada, kai politinė laisvė yra prarasta.

Muziejuje lankytojas:

  • ne tik sužino istoriją,

  • bet ją išgyvena,

  • ne tik pamato eksponatus,

  • bet pajunta autentišką žmonių likimų dramą,

  • atranda gyvą pasakojimą apie Vilnių, sukurtą mažoje, bet labai stiprioje kultūrinėje erdvėje.

Tai – Vilniaus istorija per vienos šeimos istoriją.
Tai – tarpukario kultūros pulsas, gyvas iki šiandien.

150+

15

24 tūkst. eksponatų

Autentiškas namas

Patirkite muziejų kaip namus, o ne ekspoziciją.
Muziejaus ekspozicijos apie Marijos ir Jurgio Šlapelių buitį ir veiklą atspindi Vilniaus krašto gyvenimą nuo XIX a. II p. iki 1940-ųjų metų. Jose pasakojama, kaip po spaudos draudimo panaikinimo pagyvėjo knygų leidyba, kūrėsi lietuviškos spaustuvės ir knygynai, aktyviai darbavosi knygų leidėjai, taip pat atskleidžiamas draugijų kūrimasis, švietimo raida, spaudos plėtra ir kiti svarbūs kultūros reiškiniai, paskatinę ir pagreitinę politinius įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę.

Visas lietuvybės žadinimo veiksmas iki Didžiojo Vilniaus seimo (1905 m.) vyko ten: ten, atėjęs pas Šlapelį mokytis lietuvių kalbos, pianinu skambino Čiurlionis, rinkosi šviesuomenė – Basanavičius, Vaižgantas, Jablonskis, kiti, būtent ten jie kūrė Nepriklausomybę....

Šlapeliai įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje lietuviškąjį knygyną, kuris išgyveno visas penkias Lietuvos okupacijas ir tapo ne tik lietuvybės, bet ir demokratijos mokykla. Čia taip pat atskleidžiamas draugijų kūrimasis, švietimo raida, spaudos plėtra ir kiti svarbūs kultūros reiškiniai, paskatinę ir pagreitinę politinius įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę. Kiekvienas Šlapelių namų daiktas atskleidžia vis kitą šios Lietuvai svarbios šeimos istorijos dalelę.

1926-1949
Gražutė Šlapelytė skambina pianinu savo namuose Pilies g. Marija Piaseckaitė-Šlapelienė šį Muhlbach firmos pianiną įsigijo būdama 18-likos. Jis stovėjo pirmuose Šlapelių šeimos namuose Saracėnų gatvėje, kur jie gyveno po tuoktuvių.Ten Jurgis Šlapelis vedė lietuvių kalbos kursus. Tarp mokinių buvo ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kuris mėgdavo paskambinti šiuo pianinu. Juo taip pat pagrodavo artimas Šlapelių šeimos draugas kompozitorius Mikas Petrauskas.
1928 m. Tuo metu jaunesnioji Šlapelių dukra Gražutė studijavo filosofiją, lituanistiką ir polonistiką Stepono Batoro universitete. Mergina sėdi prie veidrodžio, kuris yra išlikęs, jį galima pamatyti memorialinio muziejaus ekspozicijoje
1928 m. Gražutė savo kambaryje skaito knygą. Tuo metu Gražutė studijavo filosofiją, lituanistiką ir polonistiką Stepono Batoro universitete. Kėdė, ant kurios mergina sėdi, ir spinta stiklinėmis durimis, yra išlikusios ir eksponuojamos memorialiniuose muziejaus kambariuose.
Žaidimų staliukas, Šlapelių įsigytas iš kunigo Šimkevičiaus, XIX a. II p.
Marijos Šlapelienės pianinas, 1890 m
Jurgio Šlapelio lagaminas, pirktas Vokietijoje XX a. pr. Fanerinis, užapvalintais kampais, ant spynelės įrašas: MADE IN ENGLAND.
Raudonmedžio laikrodis ilgą laiką kabėjo M.Šlapelienės lietuvių knygyne. Švytuoklinis, mušantis, užvedamas rakteliu.
Šlapelienės bateliai. Įsigyti tėvų tuoktuvių 50-mečio pokyliui (1923 m.). Tokios pat gelsvai rožinės spalvos kaip ir šilkinė ta proga pasisiūta suknelė
Šilkinė Marijos Šlapelienės suknelė, pasisiūta tėvų tuoktuvių 50-mečio pokyliui. Suknelė natūralaus gelsvai rusvos spalvos šilko. Tiesaus kirpimo, prailgintu liemeniu, pertepės parauktos, užsegama plisuota krūtinėlė.
iš arti galėjo pamatyti krėslą, kuriame sėdėjo ne, bet kas, o pats Jonas Basanavičius.

Apsilankykite vieno iš pirmųjų Vilniaus lietuviškų knygynų ekspozicijoje